About the Book
altinis: Wikipedia. Puslapiai: 43. Skyriuose: Akademin kult ra, Arab kult ra, Jaunimo kult ra, Kasdienyb s kult ra, Religija, Vaik kult ra, Bonas, Protingas sumanymas, Scientologija, Arab ra tas, Rozenkreiceriai, Celibatas, aba ai, Disidentas, Panteonas, Afirmacija, Dvasininkas, ynys, Artekas, Erezija, Kreacionizmas, T kstantis ir viena naktis, Pilkapis, Sinkretizmas, Jazidizmas, Vaik stovykla, Gnosticizmas, Fundamentalizmas, Glosolalija, Po eminis pasaulis, amanizmas, Skaistykla, Siela, Feti izmas, Rie ut duona, Predestinacija, Pragaras, Altorius, Dogma, Totemas, Etnin grup, Bokoras, Mitraizmas, Daktaro skryb l, Madagaskaro religija, Dievyb, Andrius, Druidas, Stabmeldyst, Universitet teatr asociacija, Alach akbar, Fanatizmas, Egzorcizmas, Pasninkas, Skaistyb s adas, Nuod m, Makama, Dvasios mokslai, Rojus, Pasaulietis, Baras, Pomirtinis pasaulis, Tik jimas, Fideizmas, Sielovada, Vaik teatro draugija, Kult r globalizacija, Apologetas, ventviet, Maldos pusry iai, Teisumas, Gamtameldyst . I trauka: Bonas (Bon) - senoji Tibeto dvasin tradicija, vyravusi Tibete prie VII a. sivyraujant budizmui. Bono tradicijos istorij sunku rekonstruoti, nes pirmieji ra ytiniai dokumentai apie j yra i IX ir X a., t. y. ilg laik po to, kai budistai m si naikinti vietinius tik jimus ir religines praktikas. Be to, istorikas Per Kvaerne nurodo, kad "bonu" vadinamos trys skirtingos tradicijos: Kiti mokslininkai nelink atsieti bon nuo budizmo; Christopher Beckwith bon vadina "vienu i dviej Tibeto budizmo form " ir teigia, kad "nepaisant populiarios nuomon s apie nebudistin s religijos bono egzistavim Tibeto imperijos laikotarpiu, n ra tai pagrind ian i rodym ... Nors tam tikrais aspektais ir skiriasi nuo kit sekt, bonas yra budizmo forma." Dalai Lama XIV pripa sta bono tradicij kaip penkt j pagrindin Tibeto dvasin mokykl, alia Nyingma, Sakya, Kagjupa ir Gelug budizmo mokykl, nepaisant istorin s konkurencijos tarp bono tradicijos ir budizmo ..
